Maršrutai

Populiariausios upės plaukti baidarėmis rytų Žemaitijoje: Dubysa, Kražantė, Akmena, Jūra… Prie Dubysos nuomojame pirtį, sodybą, kubilą, katamaranus, plaustus.

Dubysa (žygio trukmė 1 – 4 d., bendras ilgis – 138,9 km, nuolydis 0,7 m/km). Stačiašlaitis  Dubysos senslėnis, pakrantėse budintys piliakalniai, daugelyje vietų dar natūralios salpinės pievos, nuo šlaitų  besiveržiančių sraunių intakų gurgenimas, pakankamai apsistoti tinkamų stovyklaviečių sukuria  poilsiui tinkamą atmosferą. Upė šniokščia tarp kalvų, vinguriuoja kloniais, slepiasi už stačių šlaitų, nuolat kaitaliojasi sietuvos, seklumos, duburiai… Dubysos slėnių grožio pavydi visos Lietuvos upės, tad jį  būtina pamatyti  kiekvienam, juk ne veltui per visą jos ilgį eina trijų regioninių parkų teritorijos (Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių). Populiariausi maršrutai prasideda nuo Lyduvėnų bei Maironių ir tęsiasi iki Seredžiaus (santaka su Nemunu). Žr. žemėlapius.

Kražantė (žygio trukmė – 1 – 2 d., bendras ilgis – 72 km, nuolydis 1,14 m/km) – didžiausias Dubysos intakas, aukštupyje pasižyminti seklumomis, išgraužtų užtvankų slenksčiais, o žemiau Kelmės nuolydis, kartu ir srovės greitis padidėja, padaugėja akmenuotų rėvų. Nuotėkio svyravimai dideli, todėl sausmečiu upė labai nusenka. Rekomenduojama plaukti ne vasarą arba vasarą po didesnių liūčių. Priplaukus santaką su Dubysa kelionę galima pratęsti pastarąja. Žr. žemėlapius.

Akmena (žygio trukmė – 1 – 2 d., bendras ilgis – 80 km, nuolydis 1,86 m/km) – kaip ir Kražantė išteka netoli Medvėgalio piliakalnio ir tikrai yra verta vandens turistų dėmesio, nes per visą savo ilgį ji yra srauni ir akmenauota. Ne veltui protėviai šiai upei ir pavadinimą tokį davė. Tai kairysis Jūros intakas, tekantis siauru slėniu. Jos pakrantėse – virtinė piliakalnių. Vasarą ar gilesnę žiemą Akmena labai nusenka ir plaukti tampa nebeįmanoma, o su pavasario potvyniais ar rudens liūtimis vandens lygis upėje šniokšdamas ima kilti. Kelionę galima pradėti nuo netoli Kaltinėnų esančios Akmenos ir Ižnės santakos ir tęsti iki Pagramančio, o nuo pastarojo kelionę galima pratęsti Jūros upe.

Jūra (žygio trukmė – 1 – 4 d., bendras ilgis – 170 km, nuolydis 0,6 m/km) – dešinysis Nemuno intakas, viena didžiausių Žemaitijos upių, kurios ištakos Žemaičių auštumoje. Upė pasitinka rėvomis, daugybe vingių, pakrantėse rymančiais piliakalniais… Jos hidrologinis režimas panašus kaip ir kitų didžiųjų Žemaitijos upių. Populiariausia vandens turizmo atkarpa šioje upėje nuo Kvėdarnos iki Tauragės. Žemiau jos upės srovė sulėtėja, tėkmė išplatėja.

Ančia (žygio trukmė 1 – 2 d., bendras ilgis – 67 km, nuolydis 1,93 m/km) – Šešuvio dešinysis intakas, pradedantis kelionę Žemaičių aukštumoje, pasižyminti siauru slėniu, daugybe akmenuotų rėvų, staigiais posūkiais, kuriuose galimi prispaudimai. Sušniokštusi galingais srautais pavasarį (vanduo pakyla iki 2 m), sausesnį vidurvasarį Ančia labai nusenka, tad vasarą ja keliauti geriau neplanuoti. Rekomenduojama plaukti nuo Skaudvilės užtvankos iki Batakių.

Šušvė (žygio trukmė 1 – 2 d., bendras ilgis – 130 km, nuolydis 0,86 m/km) – didžiausias lėtojo Nevėžio intakas, tačiau jį stipriai lenkia akmenuotų rėvų ir buvusių užtvankų gausa, statesniais krantais, sraunumomis… Versmės iš Tyrulių pelkių. Keliauti geriau kritulių gausiu laikotarpiu – pavasarį, rudenį… Kelionę galima pradėti nuo Angirių užtvankos iki santakos su Nevėžiu.

Šaltuona (žygio trukmė 1 – 2 d., bendras ilgis – 70 km, nuolydis 1,13 m/km) – didžiausias Šešuvies intakas. Pavadinimas kildinamas nuo fizinių vandens savybių, nes upės krantuose daug šaltinių. Nuostabaus grožio, turtinga vėžių ir žuvų upė savo vandenis pagauna visai netoli Dubysos ir, pasislėpusi aukštuose krantuose, bėga tolyn statmenai Dubysos tėkmės krypčiai. Nuotėko svyravimai didelis, todėl sausmečiu upė labai nusenka. Rekomenduojama plaukti ne vasarą arba vasarą po didesnių liūčių. Kelionei tinkamas maršrutas Žukaičiai – Pašaltuonis.

Esate numatę kitą maršrutą?
Skambinkite ar rašykite – mielai pagelbėsim: patarsim, nuvešim, išlydėsim, pasitiksim, parvešim.

EKSTREMALŪS MARŠRUTAI

Po gausių kritulių rudenį ar pavasarį staiga nutirpus sniegui, o kartais ir šiltos žiemos viduryje, kai kurių upelių, kurių nuolydis 2 – 10 m/km, debitas trumpam gali padidėti keliasdešimt kartų ir plaukimas tampa ekstremalus. Jie tuomet primena kalnų upių vandens srautus, tačiau jų ieškoti vykti į užsienį (kas gan brangiai kainuoja) nebūtina – visa tai galime pasiūlyti Lietuvoje. Plaukimui tokiomis upėmis Jums pasiūlysime specialias, atsparias smūgiams ir trinčiai polietilenines baidares. Siūlome plaukti Dubysos intakais: Lukne, Kirkšnove, Gynėve. Taip pat prie ekstremalių tinkamu momentu priskirtinos Šušvė (Nevėžio intakas), Akmena (Jūros intakas), Ančia (Šešuvis intakas). Visi šie upeliai ar upės įteka į didesniąsias, tad kelionę galima tęsti jomis.